UAB "PALANGOS KOMUNALINIS ŪKIS"

Dumblių jūroje – vis daugiau: prie to prisideda ir poilsiautojai

Baltijos jūros į Palangos paplūdimius išmetamos kerpės ir dumbliai kasmet sudaro vis didesnę šiame mieste komunalininkų surenkamų žaliųjų atliekų dalį, o jų sutvarkymas didina kurorto biudžeto išlaidas.

Rugpjūčio pradžioje Šventojoje į krantą jūros bangų išmestos kerpės nuklojo keleto šimtų metrų paplūdimio ruožą nuo šiaurinio molo iki „Energetiko“ sveikatos centro.

Šioje paplūdimio vietoje poilsiautojams buvo sudėtinga įbristi į jūrą, žaliuojančiais dumbliais buvo užterštas ir vanduo priekrantėje. Be to, ant kranto džiūstančios kerpės skleidė nemalonų kvapą, todėl nemažos paplūdimio atkarpos poilsiautojai buvo priversti vengti. „Laimei, kad savaitės pradžioje orai pajūryje buvo subjurę ir žmonių Šventosios paplūdimyje buvo reta. Todėl ir poilsiautojų skundų šį kartą sulaukėme nedaug“, – sakė „Palangos komunalinio ūkio“ vyriausiasis vadybininkas Gintas Mackevičius. Į krantą išmestas kerpes rinkusios gausios komunalininkų pajėgos paplūdimį išvalė per dvi dienas. Iš viso čia buvo surinkta apie 160 tonų kerpių – daugiausia per šią vasarą.

Palangos komunalininkų vadovo Gedimino Valinevičiaus teigimu, kas vasarą vis labiau didėjantys jūros išmetamų kerpių kiekiai sparčiai didina žaliųjų atliekų tvarkymo išlaidas.

Už praeitais metais iš 2051 tonos mieste surinktų žaliųjų atliekų kerpės sudarė 145 tonas. Jas surinkti ir išvežti į sąvartyną įmonei kainavo 11,6 tūkst. eurų. Pernai kurorte žaliųjų atliekų padaugėjo beveik 3 tonomis, bet ir kerpių jūra išmetė pustrečio karto daugiau – 376 tonas. Jas sutvarkyti miesto biudžetui kainavo 30,1 tūkst. eurų. Šiemet iki rugpjūčio 10 dienos paplūdimiuose jau buvo surinkta 450 tonų kerpių, o jų vežimo išlaidos padidėjo iki 36,5 tūkst. eurų. Beveik visas šiais metais surinktas kerpes jūra į krantą išstūmė Šventojoje.

G.Mackevičius neabejoja, kad jūros išmetamas kerpes komunalininkams dar teks rinkti nekart. Be to, išlaidas neplanuotai padidino ir liepą Šventojoje į krantą išmesti kritę grundulai. Įmonės darbuotojai paplūdimyje jų pririnko daugiau nei pusę tonos, o gaišenas utilizuoti kainavo 1,3 tūkst. eurų.

Daugina ir poilsiautojų šlapimas

Mokslininkų teigimu, gausų melsvadumblių atsiradimą jūroje sąlygoja karšti orai ir Kuršių marių tarša.

Anot jų, druskėtuose vandenyse augantys melsvadumbliai labai sparčiai dauginasi esant palankiomis oro sąlygomis bei jūros vandenyje pagausėjus augalus maitinančių medžiagų – fosforo ir azoto.

Vilnietis hidrobiologijos profesorius mokslų daktaras Karolis Jankevičius anksčiau tvirtino, kad Kuršių marių tarša nėra pagrindinė dumblių gausėjimo Palangos paplūdimiuose priežastis: „Jei dumblių dauginimąsi nulemtų marios, iš pradžių jais būtų nukloti Klaipėdos paplūdimiai. Dabar dumbliai atsiranda Palangoje, 20 kilometrų nuo uosto vartų, Šventojoje ir net Būtingėje.“ Spartų melsvadumblių dauginimąsi kurorte profesorius aiškino didele šlapimo koncentracija jūros priekrantėje, o azotas ir fosforas yra melsvadumblių dauginimosi katalizatorius.

Būtingėje į jūrą išmetamos Palangoje surenkamos ir išvalytos nuotekos, bet valymo įrenginiai visiškai nesuskaldo su šlapimu iš žmogaus organizmo išsiskiriančio fosforo ir azoto. Anot mokslininko, į jūrą išleidžiamų nuotekų litre lieka iki pusantro miligramo fosforo. Per vieną vasaros savaitgalio dieną iš viso į jūrą išleidžiama keletas tūkstančių kubinių metrų nuotekų.