Vilnietėms seserims Olivijai ir Evelinai pliušiniai žaislai – patys įdomiausi, jiems neprilygsta nei lėlės,
nei konstruktoriai, nei dėlionės. Minkštieji mergaičių draugai turi vardus, dalyvauja žaidimuose, yra guldomi miegoti.
„Net keliaujame su savo žaisliukais. Mano lagamine įsitaiso pliušinis kačiukas vardu Ella, o sesė pasiima išdykėlį
koaliuką Mamučiuką. Mums minkšti žaislai labai patinka, nes yra mieli ir švelnūs, lyg būtų gyvi“, – pasakojo devynerių
Olivija. Jos seseriai Evelinai – penkeri.
Kartu su mama apsilankiusios dalinimosi gerais daiktais stotelėje „DĖK’ui“, jos išsirinko po vieną minkštą žaisliuką,
anksčiau turėjusį kitus namus.
Kitos „DĖK’ui“ lankytojos Astos šeimoje – du sūnūs. Vyresnysis – paauglys, jo pliušiniais meškučiais nebepradžiuginsi,
tačiau pustrečių metų mažylis tokia lauktuve iškart sudomintum. Visgi moteris į minkštų žaislų prikrautus krepšius nė
nežvelgia – namuose jų netrūksta.
„Pliušiniai žaislai į namus atkeliauja pačiais įvairiausiais būdais ir ne tik per gimtadienius ar Kalėdas. Tai seneliai
susitikę padovanoja, tai su pusbroliais ar pusseserėmis apsikeičia, tai koks prekybos tinklas paleidžia akciją ir, nori
nenori, imi kolekcionuoti. Iš pradžių tokių kolekcijų namiškiams beprotiškai reikia, vėliau nėra, kur padėti“, – karčia
patirtimi pasidalino Asta.
Apeliuoti į prekybininkų sąžinę moteris nemato prasmės, tačiau iš giminaičių supratingumo pasigenda. Viena jų, atvykusi
aplankyti neseniai užgimusio sūnėno, padovanojo milžinišką pliušinę pelę, didumo sulig foteliu, nors žinojo, kad šeima
gyvena dviejų kambarių bute.
„Vaikai vėliau pelę ir naudojo kaip sėdmaišį, bet renkant tokias dovanas reikėtų pagalvoti ne tik apie akimirkos džiaugsmą,
bet ir tai, ar dovana netaps kliuviniu. Be to, tokie žaislai kaupia dulkes, juos sudėtinga valyti“, – kalbėjo moteris.
Biomedicinos technologė Donata Žiurinskaitė prieš dvejus metus studijų tikslais tyrinėjo namų aplinkoje esančių vaikiškų
žaislų mikrobinę taršą. Kauno Kolegijos, Medicinos technologijų ir dietetikos katedros mikrobiologijos laboratorijoje
buvo tirti penkių šeimų vaikiški žaislai skirtingais paviršiais – plastmasiniai, minkšti-pliušiniai ir mediniai.
Didžiausias mikrobinis užterštumas nustatytas ant žaislų minkštu-pliušiniu paviršiumi. Tai gali sukelti slogą, kosulį
ir švokštimą, kartais netgi iššaukti astmos priepuolius.
Dėl šios priežasties ir nelengvo valymo bei džiovinimo minkšti žaislai nėra ypač laukiami labdarą renkančių organizacijų,
nepageidaujami vaikų dienos centruose, ligoninėse, vaikų darželiuose.
„Grupėje pliušinių žaislų neturime, nes juos sudėtinga dezinfekuoti, nuvalyti. Tačiau nesame kategoriški. Jei kuris vaikas
ypač jautrus, sunkiai užmiega be mylimo meškučio, leidžiame jį pasiimti iš spintelės pietų miegui, o savaitgalį paraginame
parsinešti į namus ir išskalbti“, – pasakojo Vilniaus lopšelyje – darželyje „Viltenė“ dirbanti auklėtoja Irena Vežbickienė.
Kad žūtų dulkių erkutės, gydytojai alergologai rekomenduoja pliušinius žaislus skalbti aukštoje, didesnėje nei 60 laipsnių
temperatūroje, o jei to nerekomenduoja gamintojai – parai įgrūsti į šaldiklį.